tankiakalbis

tankiakal̃bis, -ė adj., smob. (2) Š, BŽ516, DŽ, NdŽ kas tankiai, greitai kalba: Jisai tankiakal̃bis, toksai burzduliokas Kp. Aš tai tankiakal̃bė labai Antš. Jis toks tankiakal̃bis, kad sunku ir suprast, ką kalba Pg.